- palaidumas
- palaidùmas sm. (2) 1. BŽ518 → palaidas 7. 2. → palaidas 9: Dargi geriausių prozos ir poezijos kūrinių kokybė kartais nukenčia dėl formos trūkumų – kompozicijos palaidumo, kalbos sausumo, retoriškumo A.Vencl. 3. → palaidas 11: Man patinka paltas į palaidùmą Prn. 4. → palaidas 12: Baisus palaidùmas tos žemės Pc. 5. → palaidas 15: Gyvenimo palaidùmas BŽ21. Per tėvų palaidumą skursta ir žūsta daugelis šeimų rš. Visuomeninis veikimas apsaugojo ne vieną nuo moralinio palaidumo rš. Mūsų palaidùmai šitie jį suspjaudė ir plaštakomis mušė DP146.
Dictionary of the Lithuanian Language.